Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Palaco

palãco [it. palazzo], reprezentaciniai Italijos didikų rūmai.

Paladė

Palãdė (gr. Pallas, kilm. Pallados), vienas deivės Atėnės epitetų.

Paladianizmas

paladianizmas [pagal it. architekto A. Paladijaus (Palladio) pavardę], XVII—XVIII a. Europos šalių architektūros kryptis; klasicizmo atmaina; būdinga taisyklingos formos, orderinės sistemos elementai, ansambliškumas.

Paladinas

paladinas [pranc. paladin < lot. palatinus — rūmininkas]: 1. V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais — karaliaus palydos riteris; vėliau — šaunus riteris, ištikimas karaliui arba damai; 2*. ištikimas riteris; asmeniui arba idėjai ištikimas žmogus.

Paladis

palãdis [↗ Paladė], chem. elementas Pd, atom. Nr. 46; metalas.

Paladiumas

palãdiumas [lot. Palladium < gr. Palladion]: 1. sen. graikų ginkluotos dievybės (dažn. Atėnės Paladės) statula, tariamai sergėjusi miesto saugumą; 2*. apsauga, tvirtovė.

Palafitai

palafitai [it. palafitta < palo — strypas + fitto — įkaltas], priešistorinių laikų pastatai ant kalstų, dažn. virš vandens; vartoti daugiausia gynybos reikalams.

Palamedėjos

palamedėjos, žąsiniai paukščiai Anhimidae; gyvena P. Amerikoje pelkių ir vandens baseinų pakraščiuose, miškuose.

Palankinas

palankinas [portug. palanąuim < skr.], dengti neštuvai; vart. kai kuriose Rytų šalyse kaip susisiekimo priemonė.

Palasitas

palasitas [pagal rusų gamtininko P. Palo (Pallas) pavardę], geležinis akmeninis meteoritas, pagrindinėje geležies masėje turintis olivino.