ritmika [gr. rhythmikos — tolyginis], muzikos, poezijos kūrinio ar kūrinių grupės ritmo savybių visuma ir jas tirianti muzikologijos arba eilėtyros šaka.
|
||||
|
ritmingas, tolygus, taisyklingo ritmo. ritminis, ritmiškas, susijęs su ritmu, turintis ritmą. ritònas [gr. rhyton < rhytos — tekantis], senovinis ragas su žmogaus arba gyvūno galvos pavidalo galu; vart. vynui gerti. ritornèlis [it. ritornello]: 1. vid. amžių it. dainų dvieilis arba trieilis refrenas; nuo XVII a. — muz. refrenas tarp vokalinės partijos dalių; 2. meilės arba juokaujamo turinio eilėraštis, sudarytas iš trieilių, kurių I eilutė trumpesnė už kitas 2 ir surimuota su trečiąja; buvo paplitęs vid. amžių ir renesanso it. ir pranc. poezijoje.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: R |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | rituãlas [lot. ritualis — apeiginis]: 1. nustatyta apeiginių veiksmų tvarka tam tikram rel. aktui atlikti; 2. knyga, kurioje surašyta rel. apeigų tekstai, atlikimo tvarka, pvz., Samaveda, Romėnų Δ; 3. ceremonialas, įprastinės ceremonijos; 4. biol. gyvūnų tarpusavio bendravimo veiksmai. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Biologijos terminai, Religiniai terminai | Kategorija: R | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | riturnèlė [pranc. retournelle < it. ritornello < ritorno — grįžimas]: 1. instrumentinis dainos arba arijos epizodas (įžanga, intarpas, pabaiga); būdinga kai kurių tautų liaudies dainoms, XVII a. operų, kantatų, oratorijų arijoms; 2. concerto grosso ar instrumentinio koncerto greitųjų dalių išplėtota svarbiausioji tema, atliekama viso orkestro; 3. įžanginė šokio dalis; 4. pranc. šokis; gyvo tempo; buvo paplitęs XVIII a. riūbecãlis [vok. Rübezahl], germanų mitologinė būtybė — kalnų ir audros dvasia. rizalitas [it. risalita — kyšulys], pastato dalis, išsikišusi fasade per visą pastato aukštį. rizika [it. risico]: 1. ryžimasis veikti, žinant, kad yra tam tikra tikimybė nepasiekti tikslo, arba ryžimasis nepaisyti galimų neigiamų atsitiktinių aplinkybių padarinių; 2. aplinkybės, kuriomis apsisprendimas imtis tam tikro veiksmo, priemonės arba jų nesiimti (kai norint būti tikram dėl padarinių, reikėtų imtis) gali nepasiekti tikslo arba nepateisinti vilčių; 3. nepasisekimo tikimybė. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai