Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Rumentomija

rumentòmija [lot. rumen – didysis prieskrandis + gr. tomē – pjūvis], gyvulių, daugiausia atrajotojų, skrandžio operacija.

Rumpelis

rùmpelis [ol. roerpen], nedidelio laivo vairalazdė.

Runos

rùnos1 [vok. Runen < sen. skand. rūn – paslaptis]: 1. seniausio germanų rašto ženklai, vartoti Vokietijoje (iki VII a.), Anglijoje (iki X a.), Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje (iki XIV a.); Δ buvo įrėžiamos arba iškalamos akmenyje, kaule, medyje, metale; 2. seni įrašai gotų, vokiečių ir anglosaksų kalbomis.

Runos

rùnos2 [suom. runo – eilėraštis, daina], karelų, estų ir suomių epinės liaudies dainos.

Rupija

rùpija [hindi k. rūpija < skr. rūpja – sidabras], Indijos, Indonezijos, Maldyvų, Maurakijaus, Nepalo, Pakistano, Seišelių, Šri Lankos piniginis vienetas.

Ruporas

rùporas [ol. roeper]: 1. garsintuvas; 2*. kieno nors idėjų, nuotaikų reiškėjas, propaguotojas.

Rusicizmas

rusicizmas ↗ rusizmas.

Rusifikacija

rusifikãcija, ikirevoliucinėje Rusijoje – prievartinis nerusų asimiliavimas, rusinimas.

Rusifikuoti

rusifikúoti, vykdyti rusifikaciją, rusinti.

Rusistas

rusistas, rusų kalbos ir literatūros specialistas.