|
-> sankiulòtai [pranc. sans-culottes < sans — be + culotte — trumpos kelnės], Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjų pravardžiuojamasis pavadinimas; iš pradžių taip buvo vadinami miesto varguomenės vyrai, kurie, skirtingai nuo bajorų ir buržua, dėvėjo ne trumpas, o ilgas kelnes.
sánkja [< skr.], viena iš 6 ortodoksinių indų filosofijos sistemų, būtį aiškinanti dualistiškai.
sans facon [sk. san fason; pranc.], be ceremonijų.
sansarà [skr. perėjimas], indų filosofijoje — pomirtinis sielų persikėlimas, persikūnijimas, metempsichozė.
-> sanskrìt‖as [skr. samskrta — dirbtinis, ištobulintas], senovės ir vid. amžių (iš dalies ir dabartinės) Indijos lit. kalba; ~u parašyta diduma klasikinės, religinės, mokslinės sen. indų literatūros.
sanskritològija [↗ sanskritas + ↗ …logija], sanskrito kalbos ir literatūros mokslas.
santãlas, santalmedis — visžalis medis Santalum album; paplitęs P. r. Azijoje; mediena kvapi, turi iki 6% eterinių aliejų.
santìmas [pranc. centime < lot. centesima — šimtoji dalis], Alžyro piniginio vieneto dinaro, Albanijos (1925—47), Belgijos, Burundžio, Džibučio, Gvinėjos (1960—72), Liuksemburgo, Madagaskaro, Malio, Prancūzijos, Ruandos, Šveicarijos (ten jis dar vadinamas rapu) ir kai kurių kt. šalių piniginių vienetų frankų, Maroko piniginio vieneto dirhamo šimtoji dalis.
santonìnas [< lot. santonica (herba)], vaistas, gaunamas iš citvarinio kiečio graižų ir lapų; vart. askaridozei gydyti.
-> santrántika, budizmo hinajanos krypties mokykla, II—III a. atsiskyrusi nuo vaibašikos ir neigianti jos realizmą.
|
|
Naujausi komentarai