Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Supinatorius

supinãtorius [lot. supino — atlošiu, atverčiu atgal], med.: 1. atgręžiamasis raumuo; 2. spec. vidpadis, įdedamas į paprastą avalynę; vart. plokščiapėdystei taisyti.

Suplementas

suplemeñtas [lot. supplementum — papildymas], veikalo papildymų tomas.

Supletyvizmas

supletyvizmas [pranc. supplétif — pridėtinis], žodžio formų sudarymas iš įv. šaknų, pvz., liet. „aš” ir „manęs”; Δ būdingas indoeuropiečių kalboms.

Suplikacijos

suplikãcijos [lot. supplicatio — viešas maldavimas], maldaujamo pobūdžio rel. giesmės.

Suponuoti

suponúoti [lot. supponere — padėti po kuo nors], turėti kaip prielaidą, kaip sąlygą, numatyti.

Suportas

supòrt‖as [pranc. support — pastovas], pjovimo staklių dalis, kurios įtvare tvirtinamas pjovimo įrankis; ~ą su įrankiu galima pastumti skersai, išilgai arba įstrižai.

Supozicija

supozicija [lot. suppositio — padėjimas, pakišimas]: 1. prielaida, numatymas, spėjimas, hipotezė; laikina prielaida, apie kurią dar nežinoma, ar ji teisinga ar klaidinga; 2. semantinė reikšmė, kurią įgauna posakyje žodis ar žodžių grupė.

Supozitorijus

supozitòrijus [lot. suppositorium — žvakutė], žvakutė — vaistų forma: kieta, cilindro nusmailintais galais pavidalo; Δ, įkištas į tiesiąją žarną arba makštį, ištirpsta.

Supraportas

suprapòrtas [lot. supra — virš + porta — durys], archit. dekoro elementas — aprėminta, tapyta ar reljefu puošta interjero sienos dalis virš durų; būdinga baroko, rokoko architektūrai.

Suprefektas

suprefèktas [pranc. sous-préfet], kai kurių šalių, pvz., Prancūzijos, prefekto atstovas adm. apygardoje.

Puslapis 156 iš 160« Pirmas...151152153154155156157158159160