Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

škicuoti

škicúoti, daryti metmenis, škicą.

škiperis

škiperis [ol. schipper < schip — laivas]: 1. psn. laivo viršininkas, krovininio laivo vadas; 2. karo laivo tiekimo arba didelio prek. laivo denio turto tvarkytojas; 3. nesavaeigio laivo vadas.

škuna

škunà [angl. schooner], burlaivis su ne mažiau kaip 2 stiebais ir su įstrižosiomis burėmis ant visų stiebų.

škvalas

škvãlas [angl. squall], staigus stiprus vėjo gūsis, po kurio ppr. pasikeičia vėjo kryptis.

šlagbaumas

šlagbáumas [vok. Schlagbaum], užkardas — pakeliama kartis, kuria užtveriama glžk. pervaža arba kelias.

šlageris

šlãgeris [vok. Schlager], lengvo turinio populiari vok. daina (kai kada pagal ją ir šokama).

šlakas

šlãkas [vok. Schlacke]: 1. met. procesų produktas — skystis, kuris susirenka ant išlydyto metalo paviršiaus; kietėdamas virsta į stiklą arba akmenį panašia medžiaga; 2. kuro gargažė, kuri sukepa arba susilydo kūryklose iš kietojo kuro (akmens anglių, kokso) miner. dalelių.

šlamas

šlãmas [vok. Schlamm]: 1. ksb. smulkių (10—40μ m) miner. dalelių (rūdos, anglių) mišinys su vandeniu; 2. met. miltelių pavidalo tarpinis produktas, turintis tauriųjų metalų; 3. nuosėdos, išsiskiriančios iš filtruojamo skysčio.

šleifas

šlefas [vok. Schleife — kaspinas]: 1. radioelektronikoje — metalinio arba dielektrinio radijo bangolaidžio, juostinės linijos, koaksialinio kabelio atkarpa, kuri, fideriu perduodant mikrobangų energiją, veikia kaip reaktyvinis dvipolis; 2. ilgas nukaręs suknelės apatinis kraštas.

šlichas

šlich‖as [vok. Schlich], ksb. sunkiųjų mineralų koncentratas, gautas, išplovus purias uolienas; iš ~o gaunami taurieji metalai.