Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

šachmatininkas

šachmãtininkas, sportininkas, žaidžiantis šachmatais.

šachta

šachtà [vok. Schacht], ksb.: 1. kasybos įmonė, kurioje naudingosios iškasenos kasamos požeminiu būdu; 2. kasyklos šulinys (vamzdis); 3. vertikalios pailgos kai kurių konstrukcijų ertmės, pvz., šachtinės krosnies Δ, lifto Δ.

šachuoti

šachúoti [↗ šachas], šach. tiesiogiai pulti priešininko karalių.

šadufas

šadùfas [arab. šaduf], svirtinis įrenginys, kuriuo sen. Egipte buvo semiamas šulinio vanduo laukams drėkinti.

šafranas

šafrãnas [lot. safranum < arab. za`farān: 1. krokas — gumbasvogūninis augalas Crocus; 2. tikrojo kroko (Crocus sativus) džiovintos purkos; vart. medicinoje, parfumerijoje kaip prieskonis ir maisto produktų dažas; 3. obelų veislė.

šagrenė

šagrènė [pranc. chagrin]: 1. minkšta šiurkšti oda, daroma iš ožkų, avių, arklių ir kt. kailių ir turinti tam tikrą raštą (piešinį); 2. tokio rašto popierius arba audinys.

Šairai

šáirai [angl. shires — grafystės Centr. Anglijoje], sunkiųjų kinkomųjų arklių veislė, išvesta Anglijoje.

Šairis

šairis [< gruz. < arab.], gruzinų klasikinės poezijos forma — kūrinys, sudarytas iš ketureilių strofų, kurių kiekviena turi savo monorimą.

Šaitanas

šaitãnas [< arab. < hebr.], musulmonų mitologijoje — piktoji dvasia, velnias, šėtonas.

Šakalas

šakãlas [< persų k], plėšrus žinduolis Canis aureus; gyvena Eurazijos pietuose, Š. Afrikoje.

Puslapis 2 iš 2312345678910...Paskutinis »