sukuleñtai [lot. suc(c)ulentus — sultingas], daugiamečiai sausų vietų augalai, turintys storus, mėsingus, sultingus stiebus (pvz., kaktusai), lapus (pvz., agava, alavijas) arba šaknis (pvz., kai kurios pelargonijos).
|
||||
Sukulentaisukuleñtai [lot. suc(c)ulentus — sultingas], daugiamečiai sausų vietų augalai, turintys storus, mėsingus, sultingus stiebus (pvz., kaktusai), lapus (pvz., agava, alavijas) arba šaknis (pvz., kai kurios pelargonijos). Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply