tritanòpija [gr. tritos — trečias + ↗ an… + gr. ōps (kilm. ōpos) — akis], įgimtas spalvinės juslės sutrikimas, kuriam būdinga aklumas mėlynai spalvai.
|
||||
|
tritis [gr. tritos — trečias], T arba 3H, radioaktyvus vandenilio izotopas, kurio masės skaičius 3. Tritònas (gr. Tritōn), sen. graikų mitologijoje — jūrų dievas žmogaus kūnu ir žuvies uodega. tritònas1 [↗ Tritonas], uodegotasis varliagyvis Triturus; gyvena vandenyje, žiemoja sausumoje; paplitęs Europoje ir gretimuose Azijos rajonuose. tritònas2, tričio branduolys; susideda iš 1 protono ir 2 neutronų. triùfelis [vok. Trüffel < it. tartufo]: 1. trumas — aukšliagrybis Tuber; vaisiakūnis požeminis, gumbo pavidalo; valgomas; paplitęs P. Europoje, Š. Afrikoje, Kalifornijoje; kartais auginamas; 2. šokoladinių saldainių rūšis. triùkas [pranc. truc]: 1. cirko, kino meninės išraiškos priemonė — vikrus, efektingas veiksmas; 2*. vikri išdaiga, gudrybė, apgaulė. triumfãlinis [lot. triumphalis] ↗ triumfinis. triùmfas [lot. triumphus]: 1. iškilmingas sen. Romos karvedžio nugalėtojo įžengimas į sostinę; 2*. didelis pasisekimas, šlovė, svarbi pergalė; iškilmės pergalės, didelės sėkmės proga. triumfãtorius [lot. triumphator]: 1. sen. Romos karvedys nugalėtojas, sutinkamas su triumfu; 2*. žmogus, džiūgaujantis dėl pergalės, švenčiantis pergalę, triumfuojantis. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai