Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Veliarizacija

veliarizãcija [lot. velaria — minkštojo gomurio], priebalsių kietinimas, kurį sukelia liežuvio nugarėlės užpakalinės dalies pakilimas prie minkštojo gomurio.

Veliarizuotas

veliarizúot‖as [↗ veliarizacija], lingv. paveiktas veliarizacijos; ~i (kietieji) priebalsiai priešinami palatalizuotiems ir sudaro su jais fonemų poras.

Veligeris

veligeris [lot. veliger < velum — burė + gero — nešu], jūrinių moliuskų planktoninė lerva; kūno priekyje yra viena arba keletas skiaučių, apaugusių blakstienėlėmis ir padedančių plaukioti.

Velingtonija

velingtònija [pagal anglų hercogo A. V. Velingtono (Wellington) pavardę], mamutmedis — visžalis spygliuotis medis; savaime auga JAV vakaruose.

Velitai

velitai [lot. velites], sen. Romos lengvieji pėstininkai.

Veliumas

vèliumas [lot. velum — burė], hidromedūzų, sifonoforų, daugumos jūrinių moliuskų lervos veligerio judėjimo ir maisto ėmimo organas.

Veliūras

veliuras [pranc. velours]: 1. grynavilnis pūkinis audinys iš kočiotinių verpalų; 2. fetras su trumpais, tankiais ir minkštais plaukeliais; 3. į zomšą panaši chrominė oda, kurios poodinis (kartais išorinis) paviršius šlifuotas; vart. avalynės viršui, drabužiams.

Velo

velo… [lot. velox (kilm. velocis) — greitas, skubus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su dviračiu.

Velodromas

velodròmas [↗ velo… + gr. dromos — bėgimo takas, aikštė], specialiai įrengta dviratininkų varžybų vieta.

Velomobilis

velomobilis [↗ velo… + lot. mobilis — judantis], į dviratį panaši transporto priemonė, varoma žmogaus raumenų jėga, dažnai su kėbulu.