Agliutinacija
agliutinãcija [lot. agglutino — prilipdau, priklijuoju]:
1. žodžių ir žodžių formų darybos būdas:
prie šaknies, einančios ir savarankišku žodžiu, dedami afiksai, nesusiliejantys nei tarpusavyje, nei su šaknimi ir turintys vieną pastovią gram. reikšmę, pvz., totorių „kul" — ranka, „kulda" — rankoje, „kulym" — mano ranka, „kulymda" — mano rankoje;
2. med. bakterijų, kraujo kūnelių ir kai kurių medžiagų dalelių sukibimas ir nusėdimas dėl antikūnų ir antigenų sąveikos.
Ieškomiausi žodžiai
1. žodžių ir žodžių formų darybos būdas:
prie šaknies, einančios ir savarankišku žodžiu, dedami afiksai, nesusiliejantys nei tarpusavyje, nei su šaknimi ir turintys vieną pastovią gram. reikšmę, pvz., totorių „kul" — ranka, „kulda" — rankoje, „kulym" — mano ranka, „kulymda" — mano rankoje;
2. med. bakterijų, kraujo kūnelių ir kai kurių medžiagų dalelių sukibimas ir nusėdimas dėl antikūnų ir antigenų sąveikos.
Ieškomiausi žodžiai