Bakalauras
bakaláuras [lot. baccalaureus]:
1. nuo XIII a. Europoje — žemiausias mokslo laipsnis, duodantis teisę dėstyti universitetuose;
išliko D. Britanijoje, JAV ir kai kuriose kt. šalyse;
2. Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kai kuriose kt. šalyse — asmuo, išlaikęs vid. mokyklos egzaminus ir galintis stoti į aukštąją mokyklą.
Ieškomiausi žodžiai
1. nuo XIII a. Europoje — žemiausias mokslo laipsnis, duodantis teisę dėstyti universitetuose;
išliko D. Britanijoje, JAV ir kai kuriose kt. šalyse;
2. Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kai kuriose kt. šalyse — asmuo, išlaikęs vid. mokyklos egzaminus ir galintis stoti į aukštąją mokyklą.
Ieškomiausi žodžiai