Bėjus
bejus [turkų k. bey — ponas], Art. ir Vid. Rytų šalyse — gimininės genties, vėliau feodalinės diduomenės titulas;
tą titulą turėjęs asmuo;
plačiąja reikšme — ponas.
Ieškomiausi žodžiai
tą titulą turėjęs asmuo;
plačiąja reikšme — ponas.
Ieškomiausi žodžiai