Beneficija

beneficija [lot. beneficium — geradarystė]:
1. V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais žemės valda be paveldėjimo teisės, skiriama karaliaus arba stambaus feodalo savo vasalui už tarnybą (dažn. karinę);
2. pelninga tarnyba, kurią dvasininkams teikdavo katalikų bažnyčia.


Ieškomiausi žodžiai

Akredituoti Deponuoti Ideologija Etninis Koncepcija Nominalus Ontogenezė Ekonomika Racionalus Benzinas Paradigma Interakcija Genezė Vizualus Imanentinis Skeneris Fideizmas Anesteziologija Koordinatorius Introspekcija