Bunčiukas

bunčiùkas [ukr. bunčiuk < turkų k. buncuk — arklio uodega]:
1. medinė lazda, užsibaigianti rutuliu arba smaigaliu, papuoštu ašutais ir 2 sidabriniais šepetėliais;
vartotas turkų, totorių, kazokų kaip kar. valdžios ženklas;
Ukrainoje ir Lenkijoje — atamano arba etmono valdžios ženklas;
2. kar. orkestrų mušamasis (purtomas) muz. instrumentas — ant koto pritvirtinta medinė svirtelė (skersinis) su varpeliais arba skardos plokštelėmis.


Ieškomiausi žodžiai

Akredituoti Deponuoti Koncepcija Etninis Ontogenezė Konfederacija Ekonomika Racionalus Benzinas Paradigma Elitarizmas Interakcija Genezė Vizualus Imanentinis Skeneris Fideizmas Anesteziologija Koordinatorius Introspekcija