Empirėjus
empirejus [gr. empyros — ugninis]:
1. sen. graikų kosmogonijos požiūriu — viršutinis dangaus sluoksnis, pilnas ugnies;
dievų būstinė;
2*. aukštybė;
pleventi empirėjuose — skrajoti dausose, svajoti, fantazuoti.
Ieškomiausi žodžiai
1. sen. graikų kosmogonijos požiūriu — viršutinis dangaus sluoksnis, pilnas ugnies;
dievų būstinė;
2*. aukštybė;
pleventi empirėjuose — skrajoti dausose, svajoti, fantazuoti.
Ieškomiausi žodžiai