Indukcija
indùkcija [lot. inductio — paskatinimas, įvedimas]:
1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių;
2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju;
3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis;
4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre:
atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ).
Ieškomiausi žodžiai
1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių;
2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju;
3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis;
4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre:
atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ).
Ieškomiausi žodžiai