Kompozicija
kompozicija [lot. compositio — sudėstymas, sukūrimas]:
1. meno kūrinio elementų išdėstymas, jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma;
sandara, struktūra, konstrukcija, architektonika;
2. muz. kūrinys;
3. muz. disciplina, dėstoma konservatorijose ir kai kuriose kitose muz. mokyklose;
teorinis ir praktinis muz. kūrimo mokymas;
4. dailės kūrinio rūšis;
būna istorinės, buitinės ar kitos tematikos, kai kada abstrakti;
5. mat. algebrinė operacija — taisyklė, pagal kurią kiekvienai aibės elementų porai priskiriamas trečias tos pačios aibės elementas, vadinamas pirmųjų dviejų sumą, sandauga ir kitaip;
6. specialiai parengtas, sudarytas tam tikrų medžiagų derinys, norint gauti tam tikrą efektą, savybę, pvz., parfumerinė Δ.
Ieškomiausi žodžiai
1. meno kūrinio elementų išdėstymas, jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma;
sandara, struktūra, konstrukcija, architektonika;
2. muz. kūrinys;
3. muz. disciplina, dėstoma konservatorijose ir kai kuriose kitose muz. mokyklose;
teorinis ir praktinis muz. kūrimo mokymas;
4. dailės kūrinio rūšis;
būna istorinės, buitinės ar kitos tematikos, kai kada abstrakti;
5. mat. algebrinė operacija — taisyklė, pagal kurią kiekvienai aibės elementų porai priskiriamas trečias tos pačios aibės elementas, vadinamas pirmųjų dviejų sumą, sandauga ir kitaip;
6. specialiai parengtas, sudarytas tam tikrų medžiagų derinys, norint gauti tam tikrą efektą, savybę, pvz., parfumerinė Δ.
Ieškomiausi žodžiai