Konfigūracija
konfigūrãcija [lot. configuratio — išdėstymas]:
1. išorinis vaizdas, kontūras;
2. tarp savęs susijusių daiktų išsidėstymas;
3. astr. žvaigždžių, Saulės, planetų, Mėnulio ir kt. kosm. kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje;
4. fiz. atomo ar molekulės elektronų pasiskirstymas orbitalėse;
5. mat. plokštumos taškų ir tiesių sistema, pasižyminti tuo, kad per kiekvieną tašką praeina tiek pat tiesių ir kiekvienoje tiesėje yra tiek pat taškų, arba analogiška erdvės taškų, tiesių ir plokštumų sistema;
6. žodžių klasių junginys, panaudojamas automatinei sakinio analizei mašininiame vertime.
Ieškomiausi žodžiai
1. išorinis vaizdas, kontūras;
2. tarp savęs susijusių daiktų išsidėstymas;
3. astr. žvaigždžių, Saulės, planetų, Mėnulio ir kt. kosm. kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje;
4. fiz. atomo ar molekulės elektronų pasiskirstymas orbitalėse;
5. mat. plokštumos taškų ir tiesių sistema, pasižyminti tuo, kad per kiekvieną tašką praeina tiek pat tiesių ir kiekvienoje tiesėje yra tiek pat taškų, arba analogiška erdvės taškų, tiesių ir plokštumų sistema;
6. žodžių klasių junginys, panaudojamas automatinei sakinio analizei mašininiame vertime.
Ieškomiausi žodžiai