Konvergencija
konvergeñcij‖a [lot. convergens (kilm. convergentis) — susieinantis;
suartėjantis], (su)panašėjimas, (su)artėjimas:
1. biol. negiminingų organizmų grupių išorinių požymių ir sandaros supanašėjimas per jų evoliuciją dėl panašių gyvenimo sąlygų;
2. anat. akių optinių ašių suartėjimas dėl akių obuolių pasisukimo vienas prieš kitą, žiūrint į arti esančius daiktus;
3. savaiminis įv. tautų panašių materialinės ir dvasinės kultūros elementų, reiškinių atsiradimas dėl vienodų geogr. sąlygų;
4. pagal buržuazinę sociologijos teoriją — tariamas ekonominių, socialinių, politinių ir ideologinių kapitalistinės ir socialistinės sistemos skirtumų nykimas dėl mokslo ir technikos revoliucijos;
5. geogr. vandenyno srovių sąlytis, pvz., Pasaulinio vandenyno ~os zonos;
6. geofizikoje — oro masių suartėjimas;
7. lingv. kurios nors kalbos garsų panašėjimas ar visiškas sutapimas;
8. lingv. panašių struktūrinių ypatybių atsiradimas tolimos giminystės ar negiminiškose kalbose dėl gretimos teritorijos ar ilgų kontaktų.
Ieškomiausi žodžiai
suartėjantis], (su)panašėjimas, (su)artėjimas:
1. biol. negiminingų organizmų grupių išorinių požymių ir sandaros supanašėjimas per jų evoliuciją dėl panašių gyvenimo sąlygų;
2. anat. akių optinių ašių suartėjimas dėl akių obuolių pasisukimo vienas prieš kitą, žiūrint į arti esančius daiktus;
3. savaiminis įv. tautų panašių materialinės ir dvasinės kultūros elementų, reiškinių atsiradimas dėl vienodų geogr. sąlygų;
4. pagal buržuazinę sociologijos teoriją — tariamas ekonominių, socialinių, politinių ir ideologinių kapitalistinės ir socialistinės sistemos skirtumų nykimas dėl mokslo ir technikos revoliucijos;
5. geogr. vandenyno srovių sąlytis, pvz., Pasaulinio vandenyno ~os zonos;
6. geofizikoje — oro masių suartėjimas;
7. lingv. kurios nors kalbos garsų panašėjimas ar visiškas sutapimas;
8. lingv. panašių struktūrinių ypatybių atsiradimas tolimos giminystės ar negiminiškose kalbose dėl gretimos teritorijos ar ilgų kontaktų.
Ieškomiausi žodžiai