Krizė
krizė [gr. krisis — sprendimas, nuosprendis, baigtis]:
1. persilaužimas, sunki pereinamoji būklė;
2. med. ryškus ligos lūžis, kai ligoniui staiga krinta pakilusi temperatūra;
3. stiprių skausmų priepuolis, pvz., inkstų Δ;
4. kapitalistinio reprodukcijos ciklo fazė, einanti po pakilimo — ek. sutrikimas, smukimas;
5. klasinėje visuomenėje — visuotinis nepasitenkinimas ir pasipiktinimas šalyje esama padėtimi;
6. dalinis arba visiškas vyriausybės atsistatydinimas, žlugus jos politikai arba iškilus nesutarimams tarp valdančiųjų partijų arba tarp ministrų.
Ieškomiausi žodžiai
1. persilaužimas, sunki pereinamoji būklė;
2. med. ryškus ligos lūžis, kai ligoniui staiga krinta pakilusi temperatūra;
3. stiprių skausmų priepuolis, pvz., inkstų Δ;
4. kapitalistinio reprodukcijos ciklo fazė, einanti po pakilimo — ek. sutrikimas, smukimas;
5. klasinėje visuomenėje — visuotinis nepasitenkinimas ir pasipiktinimas šalyje esama padėtimi;
6. dalinis arba visiškas vyriausybės atsistatydinimas, žlugus jos politikai arba iškilus nesutarimams tarp valdančiųjų partijų arba tarp ministrų.
Ieškomiausi žodžiai