Patentas
pãtentas [lot. patens (kilm. patentis) — atviras, aiškus]:
1. dokumentas, patvirtinantis, kad techn. sprendimą valstybė laiko išradimu, ir suteikiantis asmeniui, kuriam jis išduodamas, išimtinę teisę tą išradimą realizuoti;
2. dokumentas, suteikiantis teisę verstis kokiu nors verslu;
3. konsulato vadovo paskyrimo dokumentas;
4. vid. amžių Europoje — dokumentas, įrodantis asmens teisę eiti tam tikras pareigas, gauti titulą;
5. liudijimas, duodamas užsienio laivui, apie to laivo ir uosto, kuriame jis buvo sustojęs, sanitarinę būklę.
Ieškomiausi žodžiai
1. dokumentas, patvirtinantis, kad techn. sprendimą valstybė laiko išradimu, ir suteikiantis asmeniui, kuriam jis išduodamas, išimtinę teisę tą išradimą realizuoti;
2. dokumentas, suteikiantis teisę verstis kokiu nors verslu;
3. konsulato vadovo paskyrimo dokumentas;
4. vid. amžių Europoje — dokumentas, įrodantis asmens teisę eiti tam tikras pareigas, gauti titulą;
5. liudijimas, duodamas užsienio laivui, apie to laivo ir uosto, kuriame jis buvo sustojęs, sanitarinę būklę.
Ieškomiausi žodžiai