Realizmas
realizm‖as [↗ realybė]:
1. meninio vaizdavimo tipas — esminių tikrovės (ypač žmogaus kasdieninio gyvenimo) reiškinių, gyvenimo raidos dėsningumų teisingas, objektyvus vaizdavimas, pagrįstas kūrėjo gyvenimo patirtimi, faktų stebėjimu ir jų analize, atitinkančia visuomenės pasiektą moksl. pažinimo lygį;
2. XIX a. II pusės ir XX a. literatūros, teatro ir dailės kryptis;
~ui būdinga tikroviškas burž. visuomenės, socialinių santykių, prieštaravimų, žmogaus kasdieninio gyvenimo, konfliktų su aplinka vaizdavimas, griežta kapitalizmo blogybių kritika;
3. žmogaus elgsenos ir pažiūrų tipas — dalykiškumas, praktiškumas, vadovavimasis blaiviu tikrovės reiškinių, faktų vertinimu;
4. vid. amžių idealistinės filosofijos kryptis, tvirtinusi, kad bendrybės (universalijos) egzistuoja savarankiškai, realiai, nuo sąmonės nepriklauso ir yra pirminės atskirybių atžvilgiu;
5. šiuolaikinės idealistinės filosofijos gnoseologinė koncepcija, pripažįstanti objektyvios realybės egzistavimą nepriklausomai nuo sąmonės.
Ieškomiausi žodžiai
1. meninio vaizdavimo tipas — esminių tikrovės (ypač žmogaus kasdieninio gyvenimo) reiškinių, gyvenimo raidos dėsningumų teisingas, objektyvus vaizdavimas, pagrįstas kūrėjo gyvenimo patirtimi, faktų stebėjimu ir jų analize, atitinkančia visuomenės pasiektą moksl. pažinimo lygį;
2. XIX a. II pusės ir XX a. literatūros, teatro ir dailės kryptis;
~ui būdinga tikroviškas burž. visuomenės, socialinių santykių, prieštaravimų, žmogaus kasdieninio gyvenimo, konfliktų su aplinka vaizdavimas, griežta kapitalizmo blogybių kritika;
3. žmogaus elgsenos ir pažiūrų tipas — dalykiškumas, praktiškumas, vadovavimasis blaiviu tikrovės reiškinių, faktų vertinimu;
4. vid. amžių idealistinės filosofijos kryptis, tvirtinusi, kad bendrybės (universalijos) egzistuoja savarankiškai, realiai, nuo sąmonės nepriklauso ir yra pirminės atskirybių atžvilgiu;
5. šiuolaikinės idealistinės filosofijos gnoseologinė koncepcija, pripažįstanti objektyvios realybės egzistavimą nepriklausomai nuo sąmonės.
Ieškomiausi žodžiai