Satyra
satyr‖à [lot. satira < satura — mišinys, kratinys]:
1. meninio vaizdavimo būdas — pajuokiamasis, demaskuojamasis neigiamų visuomenės gyvenimo reiškinių, žmonių ydų vaizdavimas, pagrįstas realių daiktų, reiškinių deformacija (grotesku, hiperbole);
~os, skirtingai negu humoro, sukeliamas juokas yra piktas, negailestingas;
2. vienas satyros plačiąja reikšme žanrų — tam tikros metrinės ir kompozicinės stilistinės struktūros eiliuotas pajuokiamasis kūrinys;
buvo paplitęs romėnų, vėliau įv. tautų klasicizmo ir švietimo poezijoje.
Ieškomiausi žodžiai
1. meninio vaizdavimo būdas — pajuokiamasis, demaskuojamasis neigiamų visuomenės gyvenimo reiškinių, žmonių ydų vaizdavimas, pagrįstas realių daiktų, reiškinių deformacija (grotesku, hiperbole);
~os, skirtingai negu humoro, sukeliamas juokas yra piktas, negailestingas;
2. vienas satyros plačiąja reikšme žanrų — tam tikros metrinės ir kompozicinės stilistinės struktūros eiliuotas pajuokiamasis kūrinys;
buvo paplitęs romėnų, vėliau įv. tautų klasicizmo ir švietimo poezijoje.
Ieškomiausi žodžiai