Stereo
stereo... [gr. stereos — erdvinis;
kietas]:
1. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su tūringumu, erdviniu išsidėstymu;
2. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su pastovumu, kietumu, tolydumu.
Ieškomiausi žodžiai
kietas]:
1. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su tūringumu, erdviniu išsidėstymu;
2. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su pastovumu, kietumu, tolydumu.
Ieškomiausi žodžiai