Struktūralizmas
struktūralizmas [angl. structuralism < ↗ struktūra]:
1. metodologinė visuomenės mokslų (lingvistikos, literatūrologuos, religijotyros, kultūrologijos) kryptis ir metodas, svarbiausiu uždaviniu laikanti tiriamojo objekto abstrakčios struktūros, genezės analizę, t. p. struktūros filosofijos ir ideologijos interpretacijas;
2. XX a. vid. literatūrologijos kryptis ir metodas, kurie pagrindiniu tyrimo objektu laiko kūrinio struktūrą, jos elementų (ypač dvinarių) tarpusavio santykius ir funkcinę prasmę, santykius su visuma;
3. struktūrinė kalbotyra — XX a. vid. kalbotyros kryptys (funkcinė kalbotyra, glosematika, deskriptyvinė kalbotyra), laikančios kalbą hierarchiškai organizuota ženklų sistema.
Ieškomiausi žodžiai
1. metodologinė visuomenės mokslų (lingvistikos, literatūrologuos, religijotyros, kultūrologijos) kryptis ir metodas, svarbiausiu uždaviniu laikanti tiriamojo objekto abstrakčios struktūros, genezės analizę, t. p. struktūros filosofijos ir ideologijos interpretacijas;
2. XX a. vid. literatūrologijos kryptis ir metodas, kurie pagrindiniu tyrimo objektu laiko kūrinio struktūrą, jos elementų (ypač dvinarių) tarpusavio santykius ir funkcinę prasmę, santykius su visuma;
3. struktūrinė kalbotyra — XX a. vid. kalbotyros kryptys (funkcinė kalbotyra, glosematika, deskriptyvinė kalbotyra), laikančios kalbą hierarchiškai organizuota ženklų sistema.
Ieškomiausi žodžiai