Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Selektorius

selèktorius [lot. selector – rūšiuotojas], ką nors išskiriantis, atrenkantis įtaisas: 1. elektromagnetinis įtaisas selektyviojo ryšio šaukimui priimti; 2. impulsinis el. įtaisas išskirti tam tikrų parametrų signalams iš jų sekos; 3. televizijos imtuvo įėjimo mazgas, blokas, leidžiantis pasirinkti transliuojamos programos kanalą, pvz., centimetrinių, decimetrinių bangų Δ; 4. įtaisas tam tikros energijos neutronams išskirti iš įv. energijos neutronų srauto (neutronų Δ); 5. kompiuterio atminties elementas, pagal programos komandą užimantis vieną iš 2 galimų būsenų.

Reflektorius

reflèktorius [lot. reflecto – atspindžiu]: 1. metalinis arba stiklinis įgaubtasis veidrodis šviesai koncentruoti; vart. prožektoriams, teleskopams, heliokoncentratoriams; 2. kryptinės antenos elementas (laidas, metalinis stiebas, diskas), esantis už pagr. spindulio; vart. priimamai arba spinduliuojamai elektromagnetinei energijai koncentruoti; 3. medžiagos, pvz., grafito, sluoksnis, atspindintis branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos neutronus; 4. teleskopas, kuris dangaus objektų šviesą surenka pagrindiniu paraboloidiniu arba sferiniu veidrodžiu (objektyvu); veidrodinis teleskopas.

Preselektorius

preselèktorius [lot. prae — prieš, anksčiau + selector — darantis atranką], superheterodininio radijo imtuvo dalis, padedanti atrinkti priimamos radijo stoties signalą.

Lektorius

lèktorius [lot. lector — skaitovas, skaitytojas]: 1. asmuo, skaitantis paskaitą; 2. sen. Romos vergas skaitovas.

Kolektorius

kolèktorius [lot. collector — rinkėjas], įstaiga, asmuo, įtaisas, įrenginys, ką nors surenkantis į vieną vietą: 1. įstaiga, kuri ką nors komplektuoja, pvz., bibliotekų Δ (įstaiga, komplektuojanti knygas bibliotekoms papildyti); 2. asmuo, renkantis ir tvarkantis kokius nors daiktus, pavyzdžius; 3. didelio skersmens vamzdis, į kurį iš kitų (mažesnio skersmens) vamzdžių suteka skysčiai arba dujos, pvz., kanalizacijos Δ; 4. požeminė galerija kabeliams, vamzdžiams tiesti; 5. el. mašinų mechaninis dažnio keitiklis: viena nuo kitos izoliuotos varinės plokštelės, kurių kiekviena sujungta su inkaro (rotoriaus) apvijos sekcija; 6. puslaidininkinio prietaiso (dažn. tranzistoriaus) arba elektroninio vamzdžio, kartais joninio prietaiso elektrodas, surenkantis el. krūvininkus (elektronus, skyles, jonus); 7. chem. medžiaga, kurios dedama į tirpalą kitai medžiagai išskirti.

Kilektorius

kilèktorius [ol. kiellichter], laivas nuskendusiems daiktams arba plūduriuojančiam balastui iškelti, nuolatiniams inkarams statyti.

Elektorius

elèktorius [lot. elector — rinkėjas], rinkėjas, balsuojantis parlamento, prezidento arba municipaliniuose rinkimuose; tarpinių rinkimų rinkėjas.

Deflektorius

deflèktorius [lot. deflecto — nukreipiu į šalį]: 1. vėdinimo įtaisas į išorę iškišto vamzdžio gale orui siurbti iš patalpos; veikia traukos principu; 2 kreiptuvas — įtaisas dujų, skysčio, birių medžiagų, garso bangų srauto krypčiai keisti; 3. magn. prietaisas magn. kompaso deviacijai matuoti ir naikinti; 4. ciklinio greitintuvo, pvz., ciklotrono, sinchrofazotrono elektrodas, nukreipiantis pagreitintas daleles į taikinį ar tiriamąjį objektą; 5. elektroninio oscilografo plokštelė, kreipianti elektronų spindulį.

Elektoratas

elektorãtas [↗ elektorius], visuma rinkėjų, balsuojančių už kurią nors polit. partiją parlamento, prezidento ar vietos valdžios organų rinkimuose.

Elektorinis

elektorinis [↗ elektorius], rinktinis, renkamasis.