Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Abrakadabra

abrakadabrà [lot. abracadabra]: 1. beprasmis žodis, kuriam vid. amžiais buvo priskiriama magiška galia ir kuris buvo rašomas amuletuose; 2. beprasmybė, nesuprantami žodžiai.

Abraomas

Abraõmas, Biblijos personažas, sen. žydų patriarchas, garbinamas judėjų, krikščionių ir musulmonų.

Abrazija

abrãzija [lot. abrasio — nugrandymas]: 1. geol. jūros, ežero, tvenkinio krantų ir priekrantės irimas nuo bangų, dugno irimas nuo vandens srovių; 2. med. kūno ertmės arba audinių išgrandymas, pvz., gimdos ertmės Δ ragenos Δ.

Abrazyvai

abrazỹvai [pranc. abrasifs < lot. abrasio — nugrandymas], kietos, kristalinės smulkiagrūdės arba miltelių pavidalo medžiagos, vartojamos metalams, mineralams, medienai ir kt. medžiagoms mechaniškai apdirbti, daugiausia paviršiui dailinti.

Abrazyvinis

abrazỹvin‖is, padarytas iš abrazyvų, pvz., ~iai įrankiai.

Abreviatūra

abreviatūr‖à [it. abbreviatura < lot. brevis — trumpas]: 1. santrumpa, sudaryta iš sudėtinio pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių, pvz., LTSR — Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika; 2. muz. ženklas, kuriuo trumpiau užrašomos natos.

Abrikosas

abrikòsas [pranc. abricotier, abricot]: 1. abrikosmedis—erškėtinių šeimos vaisinis šiltų kraštų medis Armeniaca; 2. to medžio vaisius.

Abrikotinas

abrikotinas [pranc. abricotine], abrikosų likeris.

Abrisas

ãbrisas [vok. Abriss — brėžinys, planas]: 1. vietovės planas, padarytas toje vietoje pagal horizontalių geod. matavimų duomenis; 2. daikto kontūrinis vaizdas ant permatomos medžiagos (kalkės, pliuro).

Abrogacija

abrogãcija [lot. abrogatio], pasenusio įstatymo panaikinimas.