Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Buferis

bùferis [angl. buffer < buff — švelninti smūgį], transporto priemonės įtaisas smūgiams sumažinti.

Bufetas

bufètas [pranc. buffet]: 1. įstaigos, mokyklos, stadiono užkandinė, kurioje maitinama iš kitų visuomeninių maitinimo įmonių atvežtais patiekalais arba šaltais užkandžiais, gėrimais; 2. stoties, valgyklos, restorano prekystalis, prie kurio pardavinėjami užkandžiai, gėrimai, rūkalai; 3. indų, stalo aptiesalų, užkandžių ir gėrimų spinta, indauja.

Buffo

buffo [it. komiškas, juokdariškas], sudėtinio muz. termino dėmuo, nusakantis turinio komiškumą, pvz., opera buffa — komiška opera, tenoras buffo — komiškų tenoro vaidmenų atlikėjas operoje.

Bufonada

bufonadà [it. buffonata — juokdarystė], vaidyba, pagrįsta būdingųjų personažo bruožų akcentavimu, kraštutinybių išryškinimu, pernelyg dideliu išoriniu dinamiškumu.

Bugakus

bugãkus, japonų sen. teatro rūšis; sceniniai vaizdai grindžiami muzika ir šokiu.

Bugivugis

bugivùgis [angl. boogie-woogie]: 1. greito tempo pramoginis šokis; šokamas poromis, laisvos kompozicijos; atsirado XX a. 4 dešimtmetyje; 2. tradicinio džiazo rūšis, greito bliuzo atmaina; atsirado JAV XX a. 3 dešimtmetyje.

Bugšpritas

bùgšpritas ↗ bušpritas.

Buhalterija

buhaltèrija [↗ buhalteris]: 1. ūkinių operacijų apskaitos teorija ir praktika; 2. savarankiškas įmonių ir organizacijų padalinys, tvarkantis apskaitą.

Buhalteris

buhálteris [vok. Buchhalter < Buch — knyga + halten— laikyti], būh. apskaitos specialistas.

Buivolas

bùivolas: 1. dykaragis žinduolis Bubalus, paplitęs P. Azijoje; 2. dykaragis žinduolis Syncerus, paplitęs Afrikoje.