|
-> ceremònija [lot. caerimonia — pagarbumas; kulto apeiga]: 1. iškilmės pagal iš anksto numatytą planą; apeigos pagal nustatytas taisykles; 2. išoriniai formalumai, kurių laikomasi per iškilmes; 3*. drovus elgesys, perdėtas elgesio taisyklių laikymasis.
ceremoniméistras [vok. Zeremonienmeister], iškilmių, ceremonialo tvarkos prižiūrėtojas.
ceremoningas [↗ ceremonija], teikiantis reikšmės formalumams, perdėtai mandagus.
cerezinas [pranc. cérésine < lot. cera — vaškas], grynas (valytas) ozokeritas (baltas arba gelsvas); vart. kaip izoliacinė medžiaga elektrotechnikoje ir radiotechnikoje, jo dedama į lakus, žvakes, techn. ir med. tepalus.
-> cèris [pagal Cereros planetos pavadinimą], chem. elementas Ce, atom. Nr. 58; metalas.
cèrkai [gr. kerkos — uodega], kai kurių vabzdžių poriniai nariuoti priedai analinės angos šonuose.
cerkãrija [gr. kerkos — uodega], laisvai gyvenanti digeninių siurbikių lerva; kūnas lapo formos su 2 siurbtukais ir uodega.
cerkosporòzė, Cercospora genties grybų sukeliama cukrinių runkelių ir pupų liga: ant lapų ir lapkočių atsiranda netaisyklingų pilkšvų dėmių su purpuriniais apvadais.
cekvė [rus. cerkov < gr. kyriakon — dievo namai], stačiatikių kulto pastatas.
-> cerogrãfija [lot. cera — vaškas + ↗ …grafija], tapyba ant vaško dirbinių.
|
|
Naujausi komentarai