Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Chanson de geste

chanson de geste [sk. šanson de žest; pranc. giesmė apie žygdarbį], vid. amžių pranc. literatūros žanras — herojinė epinė poema apie Karolį Didįjį arba jo vasalus, pvz., „Rolando giesmė”.

Chao

chão, Vietnamo piniginio vieneto dongo dešimtoji dalis.

Chaosas

chaòsas [gr. chaos]: 1. sen. graikų įsivaizduojama beribė erdvė ar atvira praraja, iš kurios atsiradusi žemė (Gėja), meilė (Erotas), migla (Erebas) ir naktis (Niūkta); 2. sen. graikų ir romėnų filosofijoje— pirmykštė medžiaga, elementų maišatis; 3*. netvarka, painiava, suirutė.

Chaotiškas

chaòtiškas [↗ chaosas], netvarkingas, supainiotas, nedarnus, be sistemos.

Characidai

characidai, žuvys Characidae; gyvena P. ir Centr. Amerikos ir Afrikos gėluose vandenyse; auginamos ir akvariumuose.

Charakiris

charakiris [jap. harakiri — pilvo perskrodimas], samurajų savižudybės būdas (pilvo persipjovimas); naujaisiais laikais (ypač per II pasaulinį karą) buvo paplitęs tarp jap. karių.

Charakteringas

charakteringas [↗ charakteris], būdingas.

Charakterinis

charakterinis [↗ charakteris], būdingas, turintis ryškių ypatybių, išreiškiantis kieno būdą.

Charakteris

charãkteris [gr. charaktēr — bruožas, ypatybė]: 1. būdas — santykiškai pastovios žmogaus elgesio, jo santykių su kt. žmonėmis savybės, požiūris į patį save, savo veiklą; 2. lit. kūrinio veikėjas, turintis ryškių individualių bruožų.

Charakteristika

charakteristika [↗ charakteris]: 1. apibūdinimas, skiriamųjų savybių, pranašumų, trūkumų nusakymas; 2. oficialus dokumentas, apibūdinantis žmogų, jo darbą, visuomeninę veiklą; 3. mat. dešimtainio logaritmo sveikoji dalis.