Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Chionosfera

chionosferà [chiōn + ↗ (atmo)sfera], Žemę supantis atmosferos sluoksnis, kuriame yra žema temperatūra, sniego iškrinta daugiau negu ištirpsta.

Chiromantas

chiromántas [gr. cheiromantis], žmogus, užsiimantis chiromantija.

Chiromantija

chiromántija [gr. cheiromanteia < cheir — ranka + mateia —spėjimas, pranašavimas], spėjimas iš delno linijų, iškilimų ir kt. požymių apie žmogaus ateitį, būdą, gabumus ir polinkius.

Chiroplastas

chiroplãstas [gr. cheir — ranka + plastos — suformuotas; čia: pritaikytas], prietaisas rankoms taisyklingoje padėtyje palaikyti, mokantis skambinti fortepijonu.

Chirotas

chiròtas [gr. cheir — ranka], driežas Bipes; gyvena Š. Amerikos pietuose; kūnas kirmėliškas, be užpakalinių galūnių.

Chirurgas

chirùrgas: 1. gydytojas — chirurgijos specialistas; 2. žuvis Acanthurus, paplitusi visuose vandenynuose, išskyrus Arkties; kūnas ryškių spalvų; ant uodegos stiebelio iš abiejų pusių yra po aštrų judrų spyglį, panašų į chirurgo skalpelį.

Chirurgija

chirùrgija [cheir + gr. ergon — veiksmas, darbas], med. šaka; tiria ligas, kurios gydomos, mechaniškai veikiant patologinį procesą, kuria tų ligų gydymo būdus, operacijų metodus.

Chitinas

chitinas [gr. chitōn — apvalkalas], org. medžiaga (aminopolisacharidas), iš kurios susideda nariuotakojų gyvūnų griaučiai ir kutikulė.

Chitonai

chitònai [gr. chitōn — šarvai], šarvuotieji moliuskai Loricata; gyvena beveik visose jūrose ir vandenynuose.

Chitonas

chitònas [gr. chitōn]: 1. sen. graikų vyrų ir moterų drabužis — be rankovių, ant pečių susegtas segėmis; 2. klasikinio baleto šokėjos kostiumas iš lengvo audeklo, su giliomis iškirptėmis ties klubais.