Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Chromatronas

chromatrònas [gr. chrōma — spalva + ↗ (elek)tronas], spalvotas kineskopas, turintis vieną elektronų prožektorių, iš vertikalių 3 spalvų liuminoforo juostelių sudarytą ekraną ir fokusuojantį tinklelį, kuris nukreipia elektronų spindulį į atitinkamas juosteles.

Chromatuoti

chromatúoti [↗ chromatai], apdoroti metalo paviršių chromo junginių tirpalu.

Chromelis

chromèlis [↗ chrom(as)1 + ↗ (nik)elis], nikelio lydinys, kuriame yra iki 10% chromo ir 1% kobalto; vart. kaitinimo prietaisams, termoporų anodams.

Chrominti

chròminti [↗ chromas1]: 1. metalo (dažn. plieno) dirbinių paviršinį sluoksnį termocheminiu būdu įsotinti chromu; nuo to padidėja paviršiaus kietumas, atsparumas dilimui, korozijai, oksidacijai; 2. odą apdirbti chromo druskomis.

Chromitai

chromitai, mineralų grupė — chromitas, magnochromitas, aliumochromitas, chrompikotitas; chromo rūdos.

Chromitas

chromitas: 1. mineralas, geležies ir chromo oksidas FeCr2O4; randamas meteorituose; 2. rūda, turinti geležies ir chromo; vart. chrominiam plienui, ferochromui, chromui gauti; 3. ugniai atspari medžiaga iš tokios rūdos; vart. metalurgijoje.

Chromo

chromo… [gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su spalva.

Chromoforas

chromofòras [↗ chromo… + gr. phoros — nešantis], atomų grupė, lemianti org. junginio spalvą.

Chromogenai

chromogènai [↗ chromo…+ ↗ …genas], augalų ir gyvūnų ląstelių bespalvės medžiagos, kurios oksiduodamosi nusidažo.

Chromolitografija

chromolitogrãfija [↗ chromo…+ ↗ litografija]: 1. spalvotosios litografijos technika: kiekvienai spalvai gaminamas atskiras akmuo; 2. spalvotosios litografijos atspaudas.