|
-> chromatrònas [gr. chrōma — spalva + ↗ (elek)tronas], spalvotas kineskopas, turintis vieną elektronų prožektorių, iš vertikalių 3 spalvų liuminoforo juostelių sudarytą ekraną ir fokusuojantį tinklelį, kuris nukreipia elektronų spindulį į atitinkamas juosteles.
chromatúoti [↗ chromatai], apdoroti metalo paviršių chromo junginių tirpalu.
chromèlis [↗ chrom(as)1 + ↗ (nik)elis], nikelio lydinys, kuriame yra iki 10% chromo ir 1% kobalto; vart. kaitinimo prietaisams, termoporų anodams.
chròminti [↗ chromas1]: 1. metalo (dažn. plieno) dirbinių paviršinį sluoksnį termocheminiu būdu įsotinti chromu; nuo to padidėja paviršiaus kietumas, atsparumas dilimui, korozijai, oksidacijai; 2. odą apdirbti chromo druskomis.
-> chromitai, mineralų grupė — chromitas, magnochromitas, aliumochromitas, chrompikotitas; chromo rūdos.
chromitas: 1. mineralas, geležies ir chromo oksidas FeCr2O4; randamas meteorituose; 2. rūda, turinti geležies ir chromo; vart. chrominiam plienui, ferochromui, chromui gauti; 3. ugniai atspari medžiaga iš tokios rūdos; vart. metalurgijoje.
chromo… [gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su spalva.
chromofòras [↗ chromo… + gr. phoros — nešantis], atomų grupė, lemianti org. junginio spalvą.
chromogènai [↗ chromo…+ ↗ …genas], augalų ir gyvūnų ląstelių bespalvės medžiagos, kurios oksiduodamosi nusidažo.
-> chromolitogrãfija [↗ chromo…+ ↗ litografija]: 1. spalvotosios litografijos technika: kiekvienai spalvai gaminamas atskiras akmuo; 2. spalvotosios litografijos atspaudas.
|
|
Naujausi komentarai