Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Cefalo

cefalo… [gr. kephalē — galva], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su galva, su kaukole.

Cefalometras

cefalomètras [↗ cefalo…+ ↗ …metras], galvomatis — prietaisas galvai matuoti.

Cefeidė

cefeidė [pagal pirmosios pastebėtos pulsuojančios žvaigždės — Cefėjo —pavadinimą], astr. pulsuojančioji (fiz. kintamoji) žvaigždė, kurios spindesys o periodiškai kinta dėl jos matmenų ir paviršiaus temperatūros kitimo.

Ceiba

ceibà, medis Ceiba; savaime auga Amerikos ekvatorinio, subekvatorinio ir tropinio klimato juostose; iš jos vaisių gaminamas pluoštas kapokas.

Ceitnotas

cetnotas [vok. Zeitnot < Zeit — laikas + Not — stoka], šachmatų arba šaškių partijos padėtis, kai žaidėjui trūksta laiko ėjimams apgalvoti.

Cekotrofos

cekotròfos [lot. caecus — nematomas, paslėptas + gr. trophē — maistas], kai kurių žinduolių, pvz., kiškinių, kloakinių, minkštosios išmatos, turinčios organizmui reikalingų bakterijų ir vitaminų.

Celakantai

celakántai [gr. koilos — tuščiaviduris + akantha — nugarkaulis], iškastinės žuvys Coelacanthiformes, gyvenusios nuo vid. devono; dabar išlikusi tik latimerija.

Celė

cèlė [lot. cella — maža patalpa]: 1. antikinės šventyklos vidaus patalpa su dievybės statula centre; 2. vienutė — vienuolyno ar kalėjimo kambarėlis 1 asmeniui.

Celebracija

celebrãcija [lot. celebratio — iškilmingas šventimas], mišių laikymas, iškilmingos pamaldos.

Celebrantas

celebrántas [lot. celebrans (kilm. celebrantis) — iškilmingai švenčiantis], kunigas, kuris laiko mišias.