Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Centonas

centònas [lot. cento (kilm. centonis) — marška, susiūta iš skiaučių], lit. žaidimas — kūrinys, sudarytas iš 1 ar kelių žinomų autorių skirtingų kūrinių eilučių (ppr. komiškai sugretintų).

Centralitas

centralitas [lot. centrum — vidurys + ↗ …litas], org. junginys; parako stabilizatorius.

Centralizacija

centralizãcija [lot. centralis — vidurinis], kaupimas, telkimas į vieną vietą, centrą; valdymo, vadovavimo, ek. galios sutelkimas vienoje vietoje, nedaugelyje centr. įstaigų.

Centralizmas

centralizmas, valdymo sistemos savybė, pasireiškianti griežta vietinių valdymo organų priklausomybe nuo centrinių.

Centralizuoti

centralizúoti, sutelkti vienoje vietoje (centre) valdžią, valdymą, operacijas; vykdyti centralizaciją.

Centras

ceñtras [lot. centrum]: 1. vidurys, pvz., apskritimo arba rutulio Δ (taškas, lygiai nutolęs nuo visų apskritimo arba rutulio paviršiaus taškų); 2. vieta, kurioje sukoncentruota veikla arba valdymas; 3. aukščiausias vadovavimo ar valdymo organas; 4. tarpinė (tarp dešiniųjų ir kairiųjų) burž. parlamentų partijų grupuotė.

Centrifuga

centrifugà [vok. Zentrifuge < lot. centrum — centras + fuga — bėgimas], aparatas skirtingo tankio medžiagų mišiniui perskirti išcentrine jėga.

Centrifuguoti

centrifugúoti, ką nors skirstyti į sudedamąsias dalis centrifuga.

Centrinis

centrinis [↗ centras]: 1. esantis viduryje; centre; priklausantis centrui; einantis iš centro; 2. svarbiausias, vyriausias; vadovaujantis.

Centriolės

centriòlės [lot. centrum — vidurys], ląstelės centro (centrosomos) struktūros; būna 2, kartais daugiau; ląstelės dalijimosi (mitozės) metu keliauja į priešingus ląstelės polius, tarp jų formuojasi achromatinė verpstė.