D | Terminai.lt

Daktilis

dãktilis [gr. daktylos — pirštas], antikinės eilėdaros triskiemenė pėda, kurios I skiemuo ilgas, kiti 2 trumpi (— ∪ ∪); silabotoninės eilėdaros eilutė, kuri prasideda kirčiuotu skiemeniu ir kurioje toliau tarp kirčiuotų skiemenų yra po 2 nekirčiuotus, pvz.: „Dienos pasviro į rudenį,— Gerves padangėj girdėjau”.— V. Mykolaitis-Putinas.

Daktilitas

daktilitas [gr. daktylos — pirštas], piršto uždegimas.

Daktilo

daktilo… [gr. daktylos — pirštas], sudurtinių žodžių I dalis, reiškianti jų sąsają su pirštais, pvz., daktiloskopija.

Daktilografija

daktilogrãfija [↗ daktilo… + ↗…grafija]: 1. susižinojimo būdas — rašymas pirštu ore arba ant kokio daikto (stalo, pašnekovo delno ir pan.); vart. susikalbėti su raštingais kurčiaisiais ir aklais kurčiaisiais; 2. rašymo rašomąja mašinėle technika.

Daktilologija

daktilològija [↗ daktilo.. .+ ↗…logija], daktilinė kalba — kurčiųjų vartojama pirštų kalba; raidės rodomos ppr. dešiniosios rankos (D. Britanijoje, Australijoje ir kai kuriose kt. šalyse — abiejų rankų) pirštais.

Daktiloskopija

daktiloskòpija [↗ daktilo… + ↗…skopija], žmogaus rankų pirštų ir delnų odos (papiliarinių) linijų rašto tyrimas; daktiloskopija remiamasi kriminalistikoje.

Dalabandis

dalabándis, Kaukazo tautų mušamasis muz. instrumentas, panašus į pailgą būgną; membrana medinė.

Dalafandyras

dalafandỹras, osetinų liaudies muz. instrumentas su 2—3 stygomis; rezonatorius ir kaklelis daromas iš 1 medžio gabalo (dažn. klevo).

Dalailama

dalailamà [mong. dalai — jūra + tibet. (b)lama — šventikas], Tibeto lamaistų bažnyčios vyriausiojo dvasininko titulas; nuo 1642 ir Tibeto polit. valdovo titulas; tą titulą turintis asmuo.

Dalasis

dalãsis, Gambijos piniginis vienetas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z