dekà [vok. Decke — dangtis]: 1. styginių muz. instrumentų korpuso dalis (dažn. daroma iš rezonansinės medienos, kuri atmuša ir sustiprina garsą); 2. pobūgnis arba antbūgnis — kuliamosios dalis gaubianti būgną.
|
||||
Dekadekà [vok. Decke — dangtis]: 1. styginių muz. instrumentų korpuso dalis (dažn. daroma iš rezonansinės medienos, kuri atmuša ir sustiprina garsą); 2. pobūgnis arba antbūgnis — kuliamosios dalis gaubianti būgną. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply