Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Eberistai

eberistai [pagal vieno vadovų Ž. Ebero (Hébert) pavardę], kairieji jakobinai; gynė miesto varguomenės interesus.

Ebonitas

ebonitas [angl. ebonite < gr. ebenos — juodmedis], juodas stangrus, stiprus, elektrai nelaidus, chemiškai atsparus kaučiuko arba gumos vulkanizatas, kuriame yra apie 60% sieros.

Ebuliometrija

ebuliomètrija [lot. ebullio — verdu + ↗ …metrija] ↗ ebulioskopija.

Ebulioskopas

ebulioskòpas [ebullio + ↗ …skopas], chem. prietaisas medžiagos molekulinei masei nustatyti, remiantis ebulioskopija.

Ebulioskopija

ebulioskòpija [ebullio + ↗…skopija], ištirpusios medžiagos molekulinės masės apskaičiavimo būdas pagal žinomos koncentracijos tirpalo virimo temperatūros padidėjimą, palyginus su gryno tirpiklio virimo temperatūra.

Ecarte

écarté [sk. ekartė; pranc] ↗ ekartė.

Echappe

échappé [sk. ešapė; pranc. échapper — išbėgti, išslysti, išsprukti], klasikinio šokio judesys: 2 šuoliai, keičiant kojų padėtį.

Echidna

echidnà [gr.]: 1. sen. graikų mit. būtybė — pabaisa (pusiau moteris, pusiau gyvatė); 2. kloakinis žinduolis Tachyglossus; gyvena N. Gvinėjoje, Australijoje ir Tasmanijoje; 3. nuodinga gyvatė Pseudechis; gyvena Australijoje ir N. Gvinėjoje.

Echinas

echinas [gr. echinos — ežys], apvali netaisyklingo profilio kapitelio (dorėninio ar toskaninio) dalis, laikanti abaką.

Echinokokas

echinokòkas [echinos + gr. kokkos — grūdas], kirmėlė (kaspinuotis) Echinococcus granulosus; parazituoja šunų, vilkų, lapių, šakalų plonosiose žarnose; sukelia echinokokozę.