Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Egzo

egzo… [gr. exō — išorėje], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su išore.

Egzobiologija

egzobiològija [↗ egzo… + ↗ biologija], mokslas, tiriantis Visatos gyvybę (už Žemės ribų) ir jos formas.

Egzocivilizacija

egzocivilizãcija [↗ egzo… + ↗ civilizacija], spėjama protingų būtybių visuomenė kitose Visatos planetose; kosm. civilizacija.

Egzodas

egzòdas [gr. exodos — išėjimas]: 1. masinis žmonių kėlimasis gyventi į kt. teritoriją, susijęs su nepalankiomis aplinkybėmis; išeivija; 2. sen. graikų tragedijų paskutinis choro numeris; baigiamoji atomazginė dramos dalis.

Egzoelektronas

egzoelektrònas [↗ egzo… + ↗ elektronas], fiz. elektronas, emituotas iš medžiagos paviršinio sluoksnio.

Egzoftalmas

egzoftálmas [↗ egzo… + gr. ophthalmos — akis], išverstakumas — nenormalus akies obuolio išsivertimas iš akiduobės.

Egzogamija

egzogãmija [↗ egzo… + ↗ …gamija]: 1. pirmykštės visuomenės paprotys, draudęs santuokas tarp tos pačios giminės vyrų ir moterų; 2. skirtingos kilmės lytinių ląstelių susiliejimas.

Egzogenezė

egzogenèzė [↗ egzo… + ↗ genezė], psichinių reiškinių susidarymas dėl išorinių veiksnių.

Egzogeninis

egzogèninis [↗ egzo… + gr. genos — kilmė], sukeliamas išorinių priežasčių, veiksnių, kilęs iš išorės.

Egzokrininis

egzokrininis [↗ egzo… + gr. krinō — atskiriu], išorės sekrecijos, išskiriantis į išorę; susijęs su liaukomis, kurių sekretas išsiskiria į kūno paviršių arba organizmo ertmes pro latakus.