egzo… [gr. exō — išorėje], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su išore.
|
||||
egzo… [gr. exō — išorėje], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su išore. egzobiològija [↗ egzo… + ↗ biologija], mokslas, tiriantis Visatos gyvybę (už Žemės ribų) ir jos formas. egzocivilizãcija [↗ egzo… + ↗ civilizacija], spėjama protingų būtybių visuomenė kitose Visatos planetose; kosm. civilizacija. egzòdas [gr. exodos — išėjimas]: 1. masinis žmonių kėlimasis gyventi į kt. teritoriją, susijęs su nepalankiomis aplinkybėmis; išeivija; 2. sen. graikų tragedijų paskutinis choro numeris; baigiamoji atomazginė dramos dalis. egzoelektrònas [↗ egzo… + ↗ elektronas], fiz. elektronas, emituotas iš medžiagos paviršinio sluoksnio. egzoftálmas [↗ egzo… + gr. ophthalmos — akis], išverstakumas — nenormalus akies obuolio išsivertimas iš akiduobės. egzogãmija [↗ egzo… + ↗ …gamija]: 1. pirmykštės visuomenės paprotys, draudęs santuokas tarp tos pačios giminės vyrų ir moterų; 2. skirtingos kilmės lytinių ląstelių susiliejimas. egzogenèzė [↗ egzo… + ↗ genezė], psichinių reiškinių susidarymas dėl išorinių veiksnių. egzogèninis [↗ egzo… + gr. genos — kilmė], sukeliamas išorinių priežasčių, veiksnių, kilęs iš išorės. egzokrininis [↗ egzo… + gr. krinō — atskiriu], išorės sekrecijos, išskiriantis į išorę; susijęs su liaukomis, kurių sekretas išsiskiria į kūno paviršių arba organizmo ertmes pro latakus. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai