Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekarte

ekarte2 [pranc. écarté — atskirtas, išžergtas], klasikinio šokio poza: šokėjas, pasisukęs į scenos kampą, stovi ant 1 kojos pirštų galų, kt. koja pakelta į šoną.

Ekchimozė

ekchimòzė [gr. ek — iš, nuo + chymos — sultys], dėminė kraujosruva — kraujo išsiliejimas odoje arba gleivinėje.

Ekeris

èkeris [pranc. équerre — kampainis < lot. exquadro — padarau keturkampį], geod. prietaisas pastovaus (dažn. stataus) kampo kryptims vietovėje žymėti.

Ekipa

ekipà [pranc. équipe], sportinių varžybų dalyvių grupė; komanda, įgula.

Ekipažas

ekipãžas [pranc. équipage — kinkinys]: 1. lengvas keleivinis vežimas arba automobilis; 2. laivo, lėktuvo, erdvėlaivio, tanko įgula; 3. TSRS karinio jūrų laivyno pakrantės kar. dalis, kuri rūpinasi laivyno įgulų papildymu.

Ekiponuoti

ekiponúoti [lot. exponere — statyti ką nors prieš akis, rodyti]: 1. viešai ką nors rodyti parodoje ar muziejuje; 2. leisti šviesai veikti fot. filmą ar popierių, kino juostą, kad jų šviesai jautriuose sluoksniuose susidarytų nematomasis (latentinis) atvaizdas; 3. statyti šachmatų figūrą į priešininko figūrų puolamą laukelį.

Ekipuotė

ekipuõtė [↗ ekipuoti], karių aprengimas, aprūpinimas reikiama manta; apranga ir kt. manta, pagaminta kariams.

Ekipuoti

ekipúoti [pranc. équiper — aprūpinti, aprengti], aprūpinti karius, ekspedicijas apranga ir kt. manta; parūpinti, surinkti reikiamus daiktus; išrengti.

Ekistika

ekistik‖a [gr. oikisis — miesto įkūrimas], archit. teorijos kryptis; pagal ~os teoriją, miestai turi būti kuriami juostomis prie svarbiausiųjų transporto magistralių.

Ekiu

ekiù [pranc. écu], senovinė Prancūzijos auksinė, vėliau ir sidabrinė moneta.