Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekivokas

ekivòkas [pranc. équivoque < aequivocus — daugiareikšmis, dviprasmis], psn. dviprasmybė, dviprasmė užuomina, žodžių žaismas.

Eklampsija

eklámpsija [gr. eklampsis — įsiliepsnojimas], nėščių moterų liga (nėštumo toksikozė), kuriai būdingi traukulių priepuoliai ir apalpimas.

Eklektika

eklèktika [↗ eklektikas]: 1. skirtingų, nederančių, prieštaringų mokslo, meno teorijų, koncepcijų, stilių, tezių, sąvokų nekūrybiškas jungimas ir vartojimas; nesavarankiška, neprincipinga mąstysena, kūryba; 2. XIX a. II pusės—XX a. pradžios meno (daugiausia architektūros) stilius, kuriam būdinga laisvas praeities stilistinių formų jungimas.

Eklektikas

eklèktikas [gr. eklektikos — išrenkantis], mokslininkas, menininkas, politikas, neprincipingai jungiantis prieštaringas, nesuderinamas pažiūras.

Eklektizmas

eklektizmas ↗ eklektika.

Ekleras

eklèras [pranc. éclair — žaibas; pailgas pyragaitis], pyragaitis iš plikytos tešlos su kremu viduje.

Eklesija

eklèsija ↗ eklezija.

Ekleziastas

Ekleziãstas [gr. ekklēsiastēs — duodantis pamokymus], Senojo testamento filos. apmąstymų, pamokymų knyga.

Ekleziastas

ekleziãstas [gr. ekklēsiastēs]: 1. dalyvaujantis, kalbantis susirinkime (eklezijoje); 2*. bažnyčios tarnas, dvasininkas.

Eklezija

eklèzija [gr. ekklēsia], sen. Graikijos poliuose — tautos susirinkimas; vergovinės demokratijos klestėjimo laikotarpiu, pvz., Atėnuose, tapo aukščiausiuoju valdžios organu.