Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekleziologija

ekleziològija [gr. ekklēsia — bažnyčia + ↗ …logija], teol. skyrius, įrodinėjantis bažnyčios šventumą, neklystamumą, jos apaštališką ištikimybę ir svarbą, gelbstint tikinčiųjų sielas; mokslas apie bažnyčią.

Eklimetras

eklimètras [gr. ekklinō — nukreipiu, pakeičiu + ↗ …metras], geod. prietaisas vietovės linijų polinkio į horizontą kampams matuoti.

Ekliptika

ekliptika [gr. ekleiptikē — užtemimas], didysis dangaus sferos apskritimas, kuriuo per metus juda Saulės centras.

Ekloga

Eklogà [lot. ecloga < gr. eklogē — atranka], Bizantijos teisės rinkinys, sudarytas iš tuo laiku praktinę reikšmę turėjusių kodifikuotos romėnų teisės ištraukų ir vėlesnių imperatorių įstatyminių aktų.

Eklogė

eklògė [gr. eklogē — atranka]: 1. romėnų, vid. amžių ir renesanso italų (iš dalies ir kt. tautų — iki XIX a. pr.) lit. žanras — epinių arba draminių elementų turintis eilėraštis apie laimingą kaimo žmonių gyvenimą gamtos prieglobstyje; 2. XVI a. Ispanijoje — muz. vaidinimas; operos prototipas; 3. XIX—XX a. pastoralinis muz. kūrinys.

Eko

eko… [gr. oikos — namas, būstinė, tėvynė], sudurtinių žodžių pirmoji dalis, reiškianti jų sąsają su namais, ūkiu, augimo, buvimo vieta, aplinka, ūkio tvarkymu.

Ekologija

ekològija [↗ eko…+ ↗ …logija], mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.

Ekonomaizeris

ekonomáizeris [angl. economizer < economize — taupyti]: 1. garo katilo įtaisas — šilumokaitis, kuriame išeinančiais dūmais pašildomas tiekiamas į katilą vanduo; 2. vidaus degimo variklio karbiuratoriaus įtaisas, padidinantis degiojo mišinio riebumą.

Ekonomas

ekonòmas [gr. oikonomos — namų prievaizdas], feodalinių ir kapitalistinių laikų dvaro valdytojas, ūkvedys, prievaizdas.

Ekonometrija

ekonomètrija [↗ ekono(mija) + ↗ …metrija], mokslas, matematiniais ir statistiniais metodais ir modeliais tiriantis kiekybinius ek. objektų ir procesų ryšius.