edukãcija [lot. educatio], auklėjimas, lavinimas, švietimas.
|
||||
edukãcija [lot. educatio], auklėjimas, lavinimas, švietimas. efèbas [gr. ephēbos— jaunuolis]: 1. sen. graikų pilnametystės (18 metų) sulaukęs jaunuolis; 2*. gražus, dailus jaunuolis. efèbija [ ↗ efebas], sen. Graikijos laisvųjų piliečių sūnums skirta mokykla, kurioje buvo mokoma karybos, poezijos, muzikos. efedrà [gr. ephedra], redukuotais lapais krūmas Ephedra, paplitęs daugiausia stepėse, dykumose; kai kurios rūšys turi alkaloido efedrino. efedrinas, augalo efedros alkaloidas; vart. kaip vaistas; didina kraujospūdį, plečia bronchus. efèktas [lot. effectus — įvykdymas; poveikis; rezultatas]: 1. kurios nors priežasties, jėgos veikimo padarinys, veiklos, pastangų rezultatas; 2. didelis įspūdis, poveikis; 3. fiz., chem., biol. reiškinys, ypač svarbus gamtos mokslui, pažinimui. efektingas [↗ efektas], įspūdingas, patraukiantis dėmesį stebinantis. efèktinis [↗ efektas] fiz., techn.: 1. duodantis, sukeliantis efektą; 2. tikrasis, realusis, paveikusis; duodantis apčiuopiamus rezultatus. efèktorius [lot. effector — pradininkas, kūrėjas], vykdomasis organas — raumeninė arba liaukinė ląstelė, reaguojanti į nervinį impulsą, atėjusį iš centrinės nervų sistemos. efektyvizmas [↗ efektyvus], matematikos filosofijos kryptis, pripažįstanti tik tas klasikinės matematikos sąvokas, kurios gali būti konstruktyviai apibūdintos. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai