E | Terminai.lt

Eureka

èureka [gr. heurēka — radau], džiaugsmo šūksnis, ką nors atradus, dingtelėjus naujai minčiai; pasakojama, kad taip sušukęs graikų matematikas ir mechanikas Archimedas (Archimēdēs; apie 287—212 pr. m. e.), atradęs pagrindinį hidrostatikos dėsnį.

Euri

euri… [gr. eurys — platus], sudurtinių žodžių pirmoji dalis, reiškianti plačias ko nors ribas, pvz., euribatinis, eurihalinis.

Euribarinis

euribãrinis [↗ euri… + gr. baros — slėgis], biol. pakeliantis didelius slėgio svyravimus.

Euribatinis

euribãtinis [↗ euri… + gr. bathos — gylis], biol. galintis gyventi įv. gylyje.

Euribiontai

euribiòntai [↗ euri… + ↗ biontas], organizmai, galintys gyventi didelio aplinkos veiksnių (temperatūros, drėgnumo, druskų koncentracijos, slėgio) svyravimo sąlygomis.

Euridikė

Euridik‖ė (gr. Eurydikē), sen. graikų miško deivė (nimfa); dievai leidę jos vyrui poetui ir dainiui Orfėjui po mirties parsivesti ~ę iš požemio karalystės atgal į žemę, bet liepę vedant neatsigręžti; Orfėjas atsigręžęs ir netekęs ~ės.

Eurifagai

eurifãgai [↗ euri… +↗ …fagas], visaėdžiai gyvūnai (minta ir augalais, ir gyvūnais).

Eurihalinis

eurihãlinis [↗ euri… + gr. hals — druska], biol. prisitaikęs gyventi kintančio druskingumo sąlygomis.

Euripteridai

euripteridai [↗ euri…+ gr. pteron — sparnas + eidos—rūšis], milžinskydžiai — iškastiniai nariuotakojai Eurypteroidea, gyvenę nuo ordoviko iki permo periodo; plėšrūs.

Euristika

euristika [gr. heuriskō — randu]; 1. antikinėje filosofijoje — teorinio tyrimo, tiesos ieškojimo loginių būdų ir metodinių taisyklių visuma; 2. mokslas, tiriantis kūrybinę veiklą; 3. specialūs kūrybos, atradimų, išradimų metodai; 4. mokymo metodas, paremtas pagalbiniais, primenamaisiais klausimais, skatinančiais mokinius savarankiškai daryti išvadas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z