Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Farinotomos

farinotòmas [lot. farina — miltai + gr. tomos — pjaunantis], prietaisas kviečių arba miežių grūdams skersai supjaustyti, norint nustatyti jų stikliškumą.

Fariziejiškas

fariziẽjiškas [↗ fariziejus], veidmainiškas, apsimestinai pamaldus.

Fariziejus

fariziẽjus [gr. pharisaios < hebr. perūšim — atsiskyrusieji]: 1. žmogus, priklausęs Judėjos rel. polit. srovei, gynusiai smulkiųjų ir vidutinių žemvaldžių, pirklių ir amatininkų interesus (II a. pr. m. e.—II m. e. a.); pasižymėjo uždarumu, daugiau rūpinosi išoriniu religingumu; 2*. veidmainis, šventeiva.

Farmaceutas

farmacèutas [gr. pharmakeutēs] ↗ farmacininkas.

Farmacija

farmãcija [lot. pharmacia

Farmacininkas

farmãcininkas, farmacijos darbuotojas, vaistininkas.

Farmakochemija

farmakochèmija [gr. pharmakon — vaistas + ↗ chemija], farmacinė chemija; mokslas apie vaistinių medžiagų chem. savybes.

Farmakodinamika

farmakodinãmika [pharmakon + ↗ dinamika], vaistų veikimo mokslas.

Farmakognozija

farmakognòzija [pharmakon + gr. gnōsis — žinojimas], mokslas, tiriantis augalinės ir gyvulinės kilmės vaistines žaliavas.

Farmakokinetika

farmakokinètika [pharmakon + ↗ kinetika], mokslas, tiriantis vaistų patekimo į organizmą būdus, pasiskirstymą organuose ir audiniuose ir pašalinimą.