G | Terminai.lt

Grosas

gròsas [vok. Gross], psn. skaičių vienetas, lygus 12 tuzinų, t. y. 144 vienetams.

Grosso modo

grosso modo [lot.], bendrais bruožais, apytikriai.

Grosuliaras

grosuliãras [lot. grossularia — agrastas; taip padidintas dėl spalvų panašumo], mineralas, baltas, gelsvai žalsvas granatas; skaidri geltona atmaina (hesonitas) — II klasės brangakmenis.

Grot

grot…[ol. groot…], jūr. pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su burlaivio grotstiebio įrenginiais, pvz., grotmarselis.

grotà [it. grotta]: 1. platus urvas skliautiškomis lubomis; 2. abrazijos veikiamo jūros kranto niša, pvz., Žydroji Δ Kaprio salos krante; 3. ledyno liežuvio niša, iš kurios teka tirpsmo vanduo (ledyninė Δ); 4. parko arba sodo statinys, imituojantis natūralų urvą.

Grotas

gròtas [ol. groot], grotstiebio apatinė burė.

Groteskas

grotèskas [pranc. grotesque < it. grottesco — keistas, įmantrus]: 1. meninio vaizdavimo būdas, pagrįstas šiurpiu, alogišku realybės ir fantastikos, išminties ir absurdo derinimu; 2. ornamentas, sudarytas iš susipynusių fantastinių augalų, žmonių ir gyvūnų figūrų, archit. elementų, vazų; 3. šriftas, kurio raidžių linijos vienodo storio.

Gruberis

grùberis [angl. grubber], kultivatorius dirvožemiui giliai purenti.

Grumas

grùmas [angl. groom], tarnas, lydintis raitelį arba ekipažą; berniukas liokajus.

Gruntas

gruñtas [vok. Grand — pagrindas]: 1. geol. uolienų sluoksnis, esantis po dirvožemiu; 2. upės, ežero dugnas; 3. medžiaga, kuria ištepamas, įtrinamas daikto paviršius prieš dažymą, lakavimą, tapymą; apatinis apdailos sluoksnis; 4. medžiaga, kuria aptraukiamos tam tikros paviršiaus vietos, kad po ėsdinimo jos būtų iškilios; vart. klišėms (grafikoje, poligrafijoje), spausdintinėms plokštėms (radioelektronikoje) gaminti.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z