Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Vestibiulis

vestibiùlis [pranc. vestibule < lot. vestibulum — prieangis], visuomeninio pastato pagalbinė patalpa, iš kurios patenkama į pagr. patalpas.

Variacija

variãcija [lot. variatio — pakeitimas]: 1. choreografinės formos dalis (vieno arba kelių šokėjų išplėtotas šokis); 2. astr. Mėnulio judėjimo periodinis nuokrypis nuo trajektorijos, kuria jis judėtų, sąveikaudamas tik su Žeme; 3. mat. diferencialo sąvokos apibendrinimas; funkcionalu pokyčio tiesinė pagr. dalis.

Varianta

variánta [lot. varians (kilm. variantis) — kintantis]: 1. statistikoje — dydžio skaitinių reikšmių eilės narys; 2. augalas arba gyvūnas, kuris nuo pagr. tipo skiriasi kuriuo nors požymiu.

Untertonai

ùntertonai [vok. Untertöne], potoniai; tonai, skambantys kartu su pagr. tonu, bet žemesni už jį; jų eilė priešinga obertonų eilei.

Trimeris

trimeris [angl. trimmer < trim — sutvarkyti]: 1. mažos kintamosios talpos kondensatorius; vart. radiotechnikos įrenginių rezonansiniams virpesių kontūrams paderinti; 2. judama krovimo mašina, galinti krovinius numesti j šalį 10—15 m; 3. kelis diskinius pjūklus turinčios staklės lentoms skersai pjauti; 4. skraidymo aparato pagalbinis vairas, įtaisytas už pagr. vairų ir atlenkiamas jiems priešinga kryptimi.

Trendas

treñdas [angl. trend], ilgai trunkančių el. reiškinių kaitos pagr. kryptis, plėtotės tendencija.

Tona

tonà [pranc. tonne], MTS vienetų sistemos (pagr. vienetai: metras, tona, sekundė) pagrindinis masės vienetas, lygus 1000 kg.

Tonas

tònas [gr. tonos – įtempimas, kirtis]: 1. fiz. garso charakteristika, kurią lemia virpesių dažnis; 2. garso spektro mažiausio dažnio dedamoji; 3. muzikos garsas; 4. intervalas tarp dviejų diatoninės gamos laipsnių (didžioji sekunda); 5. lingv. skiemens centro pagr. dažnio (kartais intensyvumo ir tembro) moduliacija, atliekantį fonologinį vaidmenį, t.y. skirianti žodžius ir jų formas; būdinga daugeliui Azijos, Afrikos, Amerikos kalbų; 6. frazės, posakio ištarimo emocinis atspalvis; 7. dailėje – spalvos kokybė, priklausanti nuo dažų pigmento koncentracijos; 8*. elgsena, laikysena, maniera.

Tetrastilas

tetrastilas [↗ tetra… + gr. stylos – kolona], sen. graikų šventykla su 4 kolonomis pagr. fasade.

Tema

temà [gr. thema]: 1. lit. kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, kalbos, pokalbio objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, analizuojama, vertinama), ppr. neatsiejamas nuo pagr. minties, idėjos; 2. ped. mokiniams užduodamo rašyti lit. rašinio antraštės formuluotė; 3. muz. darinys, perteikiantis muz. mintį, kuria grindžiamas kūrinys arba jo dalis; 4. lingv. žodžio kamiengalio balsis; 5. lingv. žodžio ar formos kamienas; 6. lingv. įvadinė, komentuojamoji sakinio dalis, reiškianti objektą, apie kurį kalbama, pasakoma kas nors nauja temoje.