vestibiùlis [pranc. vestibule < lot. vestibulum — prieangis], visuomeninio pastato pagalbinė patalpa, iš kurios patenkama į pagr. patalpas.
|
||||
vestibiùlis [pranc. vestibule < lot. vestibulum — prieangis], visuomeninio pastato pagalbinė patalpa, iš kurios patenkama į pagr. patalpas. variãcija [lot. variatio — pakeitimas]: 1. choreografinės formos dalis (vieno arba kelių šokėjų išplėtotas šokis); 2. astr. Mėnulio judėjimo periodinis nuokrypis nuo trajektorijos, kuria jis judėtų, sąveikaudamas tik su Žeme; 3. mat. diferencialo sąvokos apibendrinimas; funkcionalu pokyčio tiesinė pagr. dalis. variánta [lot. varians (kilm. variantis) — kintantis]: 1. statistikoje — dydžio skaitinių reikšmių eilės narys; 2. augalas arba gyvūnas, kuris nuo pagr. tipo skiriasi kuriuo nors požymiu. ùntertonai [vok. Untertöne], potoniai; tonai, skambantys kartu su pagr. tonu, bet žemesni už jį; jų eilė priešinga obertonų eilei. trimeris [angl. trimmer < trim — sutvarkyti]: 1. mažos kintamosios talpos kondensatorius; vart. radiotechnikos įrenginių rezonansiniams virpesių kontūrams paderinti; 2. judama krovimo mašina, galinti krovinius numesti j šalį 10—15 m; 3. kelis diskinius pjūklus turinčios staklės lentoms skersai pjauti; 4. skraidymo aparato pagalbinis vairas, įtaisytas už pagr. vairų ir atlenkiamas jiems priešinga kryptimi. treñdas [angl. trend], ilgai trunkančių el. reiškinių kaitos pagr. kryptis, plėtotės tendencija. tonà [pranc. tonne], MTS vienetų sistemos (pagr. vienetai: metras, tona, sekundė) pagrindinis masės vienetas, lygus 1000 kg. tònas [gr. tonos – įtempimas, kirtis]: 1. fiz. garso charakteristika, kurią lemia virpesių dažnis; 2. garso spektro mažiausio dažnio dedamoji; 3. muzikos garsas; 4. intervalas tarp dviejų diatoninės gamos laipsnių (didžioji sekunda); 5. lingv. skiemens centro pagr. dažnio (kartais intensyvumo ir tembro) moduliacija, atliekantį fonologinį vaidmenį, t.y. skirianti žodžius ir jų formas; būdinga daugeliui Azijos, Afrikos, Amerikos kalbų; 6. frazės, posakio ištarimo emocinis atspalvis; 7. dailėje – spalvos kokybė, priklausanti nuo dažų pigmento koncentracijos; 8*. elgsena, laikysena, maniera. tetrastilas [↗ tetra… + gr. stylos – kolona], sen. graikų šventykla su 4 kolonomis pagr. fasade. temà [gr. thema]: 1. lit. kūrinio, mokslo veikalo, straipsnio, kalbos, pokalbio objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, analizuojama, vertinama), ppr. neatsiejamas nuo pagr. minties, idėjos; 2. ped. mokiniams užduodamo rašyti lit. rašinio antraštės formuluotė; 3. muz. darinys, perteikiantis muz. mintį, kuria grindžiamas kūrinys arba jo dalis; 4. lingv. žodžio kamiengalio balsis; 5. lingv. žodžio ar formos kamienas; 6. lingv. įvadinė, komentuojamoji sakinio dalis, reiškianti objektą, apie kurį kalbama, pasakoma kas nors nauja temoje. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai