Anatomijos Terminai | Terminai.lt

Cerebrinis

cerebrinis [lot. cerebrum — smegenys], anat. smegeninis, susijęs su galvos smegenimis.

bùrsa [lot. piniginė, kasa, fondas]: 1. vid. amžių bendrabutis neturtingiems, valstybės ar labdarių išlaikomiems universiteto studentams; 2. XVIII—XIX a. I pusės Rusijoje — dvasininkų seminarijos bendrabutis; 3. anat. sąnario tepalinis maišelis; pilnas tąsaus skysčio, atsiveria į sąnario ertmę

Atlantas

atlántas [↗ Atlantas]: 1. anat. pirmasis kaklo slankstelis, susinėręs su kaukolės pakauškauliu ir antruoju kaklo slanksteliu; 2. vyro pavidalo vertikali atrama, laikanti perdangą.

Arterija

artèrija [gr. artēria — kvėpavimo kanalas]: 1. anat. kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies; 2*. svarbus susisiekimo kelias (automobilių kelias, geležinkelio linija, laivybinė upė).

Artikuliacija

artikuliãcija [lot. articulo — aiškiai tariu; skaidau]: 1. kalbos padargų (liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio, balso stygų) padėtis ir judesiai, tariant kalbos garsus; 2. muz. garsų formavimo būdas dainuojant arba grojant, pvz., staccato, legato; 3. anat. sąnarys.

Aponeurozė

aponeuròzė [↗ apo… + gr. neuron — sausgyslė], anat.: 1. sausplėvė — plati blizganti jungiamojo audinio plokštelė, kuria raumenys prisitvirtina prie kaulų; 2. standžios fascijos, esančios po žmogaus plaštakų, pėdų ir galvos plaukuotosios dalies oda.

Apofizė

apòfizė [gr. apophysis]: 1. atauga, atšaka, pastorėjimas; 2. anat. kaulo atauga, išsikišimas; 3. geol. gyslinė atšaka į aplinkines uolienas nuo magminės uolienos arba rūdos telkinio (gyslos, štoko ir kt.).

Apendiksas

apeñdiksas [lot. appendix — priedėlis]: 1. anat. aklosios žarnos kirmėlinė atauga; 2. organo atauga; karulys; 3. techn. rankovės pavidalo atšaka, kuria apačioje baigiasi dirižablis arba aerostatas; naud. apvalkalui pripildyti dujų arba jų pertekliui išleisti skridimo metu; 4. priedas prie knygos ar sutarties.

Apikalinis

apikãlini‖is [lot. apex (kilm. apicis) —viršūnė]: 1. lingv. tariamas liežuvio galiuku paliečiant viršutinius dantis arba alveoles, pvz., anglų k. „d”, „t” yra ~ai garsai; 2. anat. viršūninis, nukreiptas aukštyn.

Antagonistai

antagonistai [gr. priešininkai, varžovai]: 1. biol. mikroorganizmai, gaminantys medžiagas, slopinančias kt. mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ar net žudančias juos; 2. anat. raumenys, veikiantys priešinga kryptimi kitų raumenų atžvilgiu, pvz., lenkiantysis ir tiesiantysis raumenys yra Δ.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,003
Konvergencija - peržiūrėta 5,153
Transcendencija - peržiūrėta 4,937
Kulminacija - peržiūrėta 4,354
Christianizacija - peržiūrėta 4,344
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,191
Pediatras - peržiūrėta 3,659
Postilė - peržiūrėta 3,095
Tambūras - peržiūrėta 3,026
Charakteristika - peržiūrėta 2,011
Refleksija - peržiūrėta 1,968
Ftiziatras - peržiūrėta 1,831
Adapteris - peržiūrėta 1,726
Koliažas - peržiūrėta 1,610
Libido - peržiūrėta 1,507

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z