Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekscentrikas

eksceñtrikas [↗ eks + lot. centrum — centras]: 1. sukamoji diskinė mašinų detalė, kurios sukimosi ašis nesutampa su jos geom. ašimi (yra lygiagreti su ja); 2. astr. deferento centro atžvilgiu tariamajam stebėtojui simetriškas taškas, kuriame, pagal geocentrinę pasaulio sistemą, yra Žemė; 3. cirko artistas, atliekantis efektingus, komiškus numerius, pagrįstus ekscentrikos elementais; 4*. žmogus su keistybėmis, įnoriais; keistuolis.

Ekscesas

ekscèsas [lot. excessus — išėjimas, nukrypimas]: 1. riaušės, visuomeninės tvarkos ardymas, pažeidimas; 2. nesaikingumas, nesusivaldymas; nustatytų elgesio ribų peržengimas, išsišokimas; 3. astr. šviesulio skleidžiamos šviesos bangos ilgio padidėjimas dėl šviesos sklaidos ir absorbcijos tarpžvaigždinėje erdvėje.

Ekosfera

ekosferà [↗ eko… + ↗ sfera]: 1. atmosferos sluoksnis, aukščiau kurio nebeįmanoma skristi atviroje skraidymo aparato kabinoje; 2. astr. erdvės aplink žvaigždę sritis, kurioje gali išsirutulioti egzocivilizacija.

Efemeridinis

efemeridinis, astr. susijęs su efemeridėmis, pvz., Δ laikas (pagal jį skaičiuojamos efemeridės).

Efemeridės

efemeridės [gr. ephēmeris (kilm. ephēmeridos) — dienoraštis], kosm. kūnų koordinačių tam tikrą metų dieną arba dėsningų reiškinių, pvz., užtemimų, momentų astr. lentelės.

Drakoninis

drakònin‖is [↗ drakonas], astr. susijęs su Mėnulio orbitos mazgais, vad. drakoniškaisiais taškais, pvz., Δ mėnuo, ~iai metai; pagal sen. tautų mitologiją, per šiuos taškus skriejantį Mėnulį Saulės užtemimo metu prarydavo drakonas.

Disipacija

disipãcija [lot. dissipatio — sklaida]: 1. fizikinės sistemos energijos mažėjimas (išsisklaidymas), dažn. dėl jos virtimo šiluma; 2. astr. žvaigždžių spiečiaus žvaigždžių sklaida tarpžvaigždinėje erdvėje; 3. astr. kosm. kūno, pvz., Žemės, atmosferos dujų sklaida tarpplanetinėje erdvėje.

Depresija

deprèsija2 [lot. depresus — žemas, esantis žemai]: 1. geomorf. plačia reikšme — bet kokia Žemės paviršiaus dubuma, siaura reikšme — įduba ar duburys, kurio dugnas yra žemiau jūros lygio, pvz., Mirties slėnys JAV; 2. geol. Žemės plutos tektoninė įduba, kurioje susiklostė ar klostosi nuosėdos; 3. astr. kosm. kūno, pvz., planetos, paviršiaus įduba (loma), esanti žemiau tam tikro sąlyginio paviršiaus lygio.

Deklinacija

deklinãcija [lot. declinatio — nuokrypis], nukrypimas, nuokrypis: 1. astr. šviesulio kampinis nuotolis nuo dangaus pusiaujo astr. koordinačių pusiaujinėje sistemoje; Δ analogiška geogr. platumai; 2. fiz. kompaso magn. rodyklės nukrypimas nuo geogr. dienovidinio; 3. lingv. linksniavimas.

Ciklas

ciklas [gr. kyklos — ratas, apsisukimas], raidos, temos, tipo atžvilgiu susijusių reiškinių, procesų grupė: 1. giminingų mokslų, disciplinų, temų grupė; 2. tematika ir kompozicija susijusių vieno autoriaus meno kūrinių grupė, turinti pavadinimą; 3. fiz. virpesių kiekio vienetas; 4. astr. laiko tarpas tarp 2 vienas po kito vykstančių reiškinių, pvz., Saulės aktyvumo Δ, Saulės Δ (28 m. praėjus, tos pačios savaitės dienos būna tą pačią mėnesio dieną), Mėnulio Δ (19 m. praėjus, tos pačios Mėnulio fazės būna tą pačią atogrąžinių metų dieną); 5. fiz. apibrėžtą pradžią ir pabaigą turintis vyksmas, procesas, pvz., šiluminis Δ (termodinaminis procesas, per kurį šiluminis kūnas grįžta į pradinę būseną).