Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Chronografija

chronogrãfija [↗ chrono… + ↗ …grafija]: 1. astr. reiškinių laiko momentų registravimas chronografu; 2. kronikų, metraščių rašymas — ist. įvykių užrašymas metų sekos tvarka; tuo būdu parašyti veikalai.

Cefeidė

cefeidė [pagal pirmosios pastebėtos pulsuojančios žvaigždės — Cefėjo —pavadinimą], astr. pulsuojančioji (fiz. kintamoji) žvaigždė, kurios spindesys o periodiškai kinta dėl jos matmenų ir paviršiaus temperatūros kitimo.

Bolometrinis

bolomètrinis, astr. išmatuotas visame elektromagnetinių bangų ilgių diapazone, pvz., Δ žvaigždės ryškis.

Barsteris

bársteris [angl. burst — pratrūkti, išsiveržti], astr. periodiškai stipriau sužybsintis kosminis rentgeno spindulių šaltinis.

Baldžas

báldžas [angl. bulge—išsipūtimas, iškilimas], astr. spiralinės galaktikos pailgos formos branduolys, iš kurio galų išeina spiralinės vijos.

Azimutas

ãzimutas [arab. as sumut — keliai, kryptys]: 1. astr. kampas tarp stebėjimo vietos dienovidinio plokštumos ir šviesulio vertikalo plokštumos; 2. geod. horizontalus kampas tarp tam tikro taško dienovidinio š. krypties ir krypties į daiktą.

Astrometrija

astromètrija [↗ astro… + ↗ …metrija], mokslas, matuojantis kosm. kūnų koordinates dangaus sferoje, vietovių geogr. koordinates, astr. laiką ir kuriantis inercinę koordinačių sistemą šiems darbams; pozicinė astronomija.

Astropunktas

astropùnktas [↗ astro… + ↗ punktas], Žemės paviršiaus taškas, kurio geogr. koordinatės apskaičiuotos pagal astr. matavimus.

Astroklimatas

astroklimatas [↗ astro… + ↗ klimatas], atmosferos faktoriai, pvz., giedrų valandų skaičius per metus, atmosferos skaidrumas, lemiantys vietovės tinkamumą astr. stebėjimams.

Asociacija

asociãcija [lot. associatio — sujungimas]: 1. organizacijų arba asmenų susivienijimas bendrai ūkinei, politinei, kultūrinei ar kt. veiklai; 2. chem. tos pačios medžiagos kelių molekulių (arba jonų) jungimasis į asociatus; 3. ryšys tarp 2 ar daugiau psichikos reiškinių, procesų; 4. akių Δ — abiejų akių suderintas darbas (matomas vienas bendras vaizdas); 5. bot. grupė panašios sudėties augalų bendrijų, turinčių vienodas aplinkos sąlygas ir tas pačias vyraujančias rūšis, pvz., kerpinio pušyno Δ; 6. astr. jaunų O ir B spektrinės klasės žvaigždžių arba Tauro T tipo kintamųjų žvaigždžių telkinys; žvaigždžių Δ.